@iiub69s

viktorija

Ask @iiub69s

Sort by:

LatestTop

Previous

Related users

niekada netikėk žmonėmis kurie sako,jog niekada tavęs nepaliks, nes atėjus tinkamai akimirkai jie visada tave iškeis į kažką geresnio..

o kas liepė tikėti žmonėmis? negi tos tusčios, melo sklidinos akys, nieko jums nesako? žmonės, kaip nuolankios, naivumu persisunkusios kempinės, vis tikisi ir tiki. o veltui. niekam, prisiminkite, niekam, jūs nesate reikalingas ir juo labiau nerūpite. vieną akimirką žmogus žiūrės jums tiesiai į akis, rodos, pasakos jums savo slapčiausias sielos paslaptis, kuriomis nesidalino net su artimiausiais, kitą net neprisimins apie jūsų egzistenciją. bet toks jau tas gyvenimas, milijonai praeivių, milijardai nepažįstamų šmėžuojančių veidų, vaidinančių jūsų draugais, šeima, artimaisiais. nors pažvelgus giliau, visi tie tironai, visi iki vieno, tenori išsiurbti tai kas naudinga. ir taip visada. rodos, įsileidi žmogų į savo ir taip drebantį ir dažnai byrantį pasaulį, o jis, tiesiog savanaudiškai išsunks tave, kol tapsi nebereikalinga lėlė. o tada liksi tolimas šešėlis, į kurį žiūrint nieko nematai. liksi praeitis, į kurį atsigręžti niekada nebesinori. liksi prisiminimas, užslėptas giliausiose spintos kertelėse. pasitikėti kažkuo - tai klaida, didelė klaida. o tos klaidos kartojasi, nes esame naivūs. vis tikimės ir tikim. matome jų akyse melą ir klastą. žinome, jog ir vėl būsime išnaudojami. kiekvieną kartą kartojama tas pačias klaidas, sakydami, jog šį kartą viskas bus kitaip. nors mintyse prisimename kiekviena prisilietimą ir žodį, kiekvieną odą deginantį oro gūsį. kiekvieną melagingą žodį. ir širdies gilumoje, mes ilgimės tų dienų, kai melas buvo patrauklesnis už tiesą. deep ane.

View more

Next

Language: English